Rimas Kudelis offsight ;)

Iš tikrųjų šitas įrašas turėjo ryte Lietuvos laiku atsirasti, bet aš užmigau…

[21 valanda Lietuvos laiku]

Turbūt atėjo laikas parašyti apie tai, apie ką jau seniai ketinau.

Šiuo metu esu lėktuve. Skrendu į Kanadą, į „Mozilla“ organizuojamą renginį, pavadintą „Firefox+ Summit 2008“. Važiuoju ten kaip Lietuvos lokalizuotojų komandos atstovas. Taigi, jei apie „Mozilla“ programas turite minčių, kurias galėčiau „paproksinti“ – paskubėkite jas čia pareikšti – galbūt pasinaudosiu. Kol kas manęs dar penkias valandas laukia skrydis, o paskui berods apie valandą kelionė autobusu iš Vankuverio į Vistlerį. Beje, šio miestuko, o tiksliau – jame esančio slidinėjimo kurorto vardu, kūrimo metu buvo vadinama kažkuri „Windows“ versija. Kadangi ką tik pabaigiau skaityti „Doriano Grėjaus portretą“, nusprendžiau išsitraukti savo nešiojamąjį.

Iš tikrųjų tai net nežinau, ką rašyti. Gyvenime esu skridęs tik kartą – vaikystėje iš Vilniaus į Palangą, o užsieny buvęs gal keturis kartus – Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir šiemet Slovakijoje. Todėl esu šiek tiek susijaudinęs. Šiaip ar taip, šiandien spėjau šiek tiek pabuvoti Amsterdame, ir šiek tiek paskraidyti šen bei ten. Tad nusprendžiau, kad gal tegu vaizdeliai kalba…

[23 valandos Lietuvos laiku]

KLM lėktuvo salono telikai ką tik baigė rodyti filmą „Kvailių auksas“, tad prisiminiau tai, ką norėjau parašyti, bet neparašiau prieš dvi valandas.

O neparašiau, kad, tiesą sakant, tie vaizdeliai vargu, ar atspindės bent pusę to įspūdžio, kurį susidariau, žiūrėdamas gyvai. Kai skrendi taip aukštai, kad apačioje esantys debesys atrodo vos pora metrų pakilę virš žydro raibuliuojančio vandenyno, kai pro lėktuvo liuką matai ledais aptrauktą Grenlandiją, snieguotus jos kalnus, auksines kalnų upių gyslas, arba, rodos, visiškai ledu apsitraukusį vandenyną, kyla didžiulis noras tai įamžinti, tačiau nemanau, jog man tai pavyko.

[vidurnaktis Lietuvos laiku]
Pastarąsias porą (turbūt) valandų skrendame virš šiaurinės Kanados dalies. Nepanašu, kad čia kokių nors miestų būtų. Įtariu, kad šioje Kanados dalyje turbūt tik eskimai gyvena. Beje, 11 kilometrų aukštyje visiškai nesijaučia lėktuvo greitis. Skendame apie 800 km/h greičiu, tačiau žemės paviršius pro liuką slenka lėtai lėtai…

Amsterdamas

Likus kelioms minutėms iki nusileidimo, mane užkalbino greta sėdėjęs keleivis gruzinas, nemokantis anglų kalbos. Norėjo, kad padėčiau jam iki miesto centro nusigauti. Deja, metro bilietų pardavimo automatas nepriėmė mano kortelės, o aš tik po N-tojo bandymo suvokiau, kad netinka jos tipas, o ne kas kita. Iki to laiko buvau jau su juo atsisveikinęs.

Kasoje nusipirkęs bilietą iki centro ir atgal, sėdau į dviaukštį metro ir netrukus atsidūriau centrinėje Amsterdamo stotyje. Turėjau prisispausdinęs apie šį miestą visokios informacijos (dėkui Rasos sesei) ir jau daugmaž buvau suplanavęs, ką noriu pamatyti. Tačiau pasirodė, jog norėjau aprėpti žymiai daugiau, nei galėjau. Dėl mano nepatyrimo gavosi, kad nevisai naudingai išleidau gana daug pinigų. Senamiestyje nusipirkau vos du dalykus – bilietą, su kuriuo visą dieną galėjau plaukioti „kanalų busais“ bei bilietą į Vincento van Gogo muziejų. Tačiau deramai nepanaudojau nė vieno – „busu“ nuplaukiau tik į vieną pusę (kaip tik tas reisas, kuriuo ketinau grįžti į stotį, neatplaukė, tad teko pavaikščiot pėsčiomis), o apsilankymas muziejuje virto akcija–atrakcija „pamatyk kuo daugiau van Gogo paveikslų per 15 minučių“, nes tiesiog pritrūko laiko (nes skubėjau į keltą, kuris taip ir neatplaukė). Visgi nepasakyčiau, kad gailiuosi – miestas gražus, ir šeštadienį, grįždamas, planuoju kopti į bokštą pafotografuoti jo iš viršaus (bet ne iš lėktuvo skrydžio). O dar planuoju užsukt į kokį kaboką ir išlenkti bokalą „Heineken“ alaus. Nors tiesa, gal būtų dar geriau, jei spėčiau rasti ir apsilankyti „Heineken“ muziejuje.

Amsterdame daug vandens. Pats miestas yra žemiau jūros lygio. Amsterdame gražūs namai. Amsterdame yra keli tūkstančiai gyvenamųjų laivų. Kanalų pakrantės jais tiesiog nusėtos. Kai kurie jų atrodo įsitaisę ir nejudėję jau taip seniai, kad juos turbūt greičiau namais reiktų vadinti, nei laivais. Amsterdame ir šiaip gražu – verta pamatyti. Tiesą sakant, kažkuo jis primena Klaipėdą (na, man visi uostai ją primena), tačiau jame vandens žymiai daugiau. Ir metro yra Tik gaila, kad, bent jau plaukdamas kanalu, kol pamatęs gerą kadrą išsitraukdavau krepšio fotoaparatą, paprastai „vaizdelis“ jau likdavo už nugaros…

Visos nuotraukos iš šios kelionės – čia.

Šimtą metų nerašiau, dabar pats laikas.

Taigi, svarbiausia info – šiandien (t.y., vakar) išleista trečioji „Firefox“ laida, ir jūs galite prisidėti prie ta proga siekiamo naujo Gineso rekordo – didžiausio programinės įrangos parsisiuntimų kiekio per 24 valandas. Jei tikėti Delfiu, planas buvo pusantro milijono parsisiuntimų per parą. Jei tikėti #Europe IRC kanalu „Mozilla“ tinkle, vien per pirmas keturias valandas šis paros planas buvo viršytas dvigubai. Bet juk riba – tik žydras dangus, ar ne? Todėl siųskitės „Firefox“ šiandien! Turite laiko iki daugmaž aštuntos valandos vakaro. Aš patikrinsiu!

Pasiaiškinimas: pastaruoju metu aš nerašiau, nes pirma, gana neseniai šalia manęs atsirado mergina vardu Rasa, o antra, laisvu nuo jos, nuo miego, nuo darbo ir nuo mokslų laiku užsiimdavau arba niekalais, arba su „Firefox“ išleidimu susijusių tinklalapių vertimu. Šio darbo dar nebaigiau, bet progresą galima įvertinti, nukeliavus į „Mozilla Europe“ svetainę. Konstruktyvių pastabų, kaip visada, laukiu visais įmanomais kanalais. Šįkart jų turbūt bus daug, nes pakankamai atmestinai tuos tinklalapius verčiau (ne tas galvoj gi! ).

O dar – skaitydamas Linuksoidų konferencijos laiškus, sužinojau, jog šiandien (t.y., vakar) išėjo ir Wine 1.0 – t.y., pirmoji oficialiai stabili šio „Windows“ pusiau emuliatoriaus „Linux“ bei kitoms OS laida.

Beje, kitą savaitę manęs nebus (su Rasa ir savo tėvu važiuoju į kalnus), tad nenustebkite, kad nieko neparašysiu.

Ar žinote, jog programinė įranga Lietuvoje lokalizuojama jau daugiau, nei 10 metų?

Prieš kurį laiką užsidegiau žūtbūt „susiveikti“ operacinės sistemos, trumpą pažintį su kuria apturėjau dar mokykloje – sulietuvintos „OS/2“ – įdiegimo failus. Mano įsitikinimu, tai yra pirmasis stambus programinis produktas, išverstas į lietuvių kalbą. Prieš kelias savaites visais kanalais ėmiau ieškoti šio „stebuklo“. Net ir Lietuvos IBM filialą tam tikra prasme į šias paieškas įtraukiau. Deja, jų pačių turimi flopikai (beje, ant jų užrašyta data – 1997-02-14) pasirodė besantys nebetinkami naudojimui. Vis dėlto, praeitą (o gal užpraeitą) savaitę sužinojau, kad gausiu net ne diskelius, o kompaktą! Tą patį vakarą užuot dirbęs, naktį užsiėmiau „OS/2“ diegimu į virtualią „VMware“ mašiną. Procesas sėkmingai pavyko, tad dabar turiu daaaauuug dienos vaizdelių. Praktiškai, tai jau galima pavadinti dienos vaizdelynu. Visgi patį vaizdelį parinkau tokį, kuris gal ir nelabai atskleidžia pačios OS išvaizdą, bet yra mažų mažiausiai smagus. Paskaitykite pilkame fone parašytą tekstą.

Turbūt laikas savo tinklaraštyje įkurti naują rubriką, kuri vadintųsi „dienos vaizdelis“. Štai vienas eksponatas, kuris būtinai patektų į šį muziejų – ką tik mano padaryta „Windows“ valdymo skydo fragmento nuotrauka. Tiksliau – šios OS Saugos centro aprašas, matomas paaiškinime, užvažiavus ant jo ženkliuko pele, bei atsirandantis būsenos juostoje, šį ženkliuką pažymėjus

Praėjusiame rašinyje parodžiau, kaip galima neskausmingai suglaudinti lietuvišką programos sąsajos vertimą, beveik pasiekiant angliškose sąsajose naudojamą kompaktiškumą. Šiandien rodau, kaip galima persistengti ten, kur tai visai nebūtina. Kažkas panašaus, beje, randama ir kai kurių mobiliųjų telefonų sąsajose. Nesakau, kad tai padaryta tyčia (veikiausiai kažkuriuo metu aprašo ilgis buvo ribojamas, o gal tiesiog vertėjui taip pasirodė), bet kad rezultatas atrodo komiškai – nenuginčijamas faktas.

Labai gudriai šį trumpą rašinį pavadinau, ane?

O jo esmė paprasta – vakar po šiokios tokios diskusijos ir ginčų per „Skype“ gana žymiai patrumpinau „Thunderbird“ įrankių juostos mygtukų pavadinimus CVS’e. Atrodo, esu kelis kartus matęs nusiskundimų, jog lietuviškos konstrukcijos programų sąsajoje paprastai gaunasi žymiai ilgesnės už angliškas. Manau, jog iš tiesų tai gana didele dalimi priklauso nuo paties lokalizavimo ir to, kas jį atlieka. Kiek pasukus galvą (arba tiesiog atsisakius kažkurių principų), galima ir lietuviškus užrašus sukurti palyginus neilgus, tereikia, kad frazės ilgis taptų vienu iš jos tinkamumo vertinimo kriterijų. O kol didelės mūsų dalies ekranai vis dar veikia 1024×768 taškų skiriamąja geba, tai, manau, yra tikrai aktualu…

Rezultatas (ir – palyginimui – pirminis tekstas) – paveiksliuke. Tiesa, po pirmojo komentaro aš jį kiek pataisiau, tad čia matosi jau naujasis variantas.