Kitas dalykas, kuris nustebino – tai, kad visi šie dokumentai yra pildomi naudojantis „Firefox“, ir dargi sulietuvinta! Turint omeny, kad pačiame kompiuteryje sukasi „Windows XP“, manau, būtų buvę gan logiška tikėtis, kad ir naršyklė bus „standartinė“ – IE. Bet matyt visgi Lietuvoje „Firefox“ jau tapo savotišku standartu. Džiugu!

Beje, pastebėjau ir porą dalykų, kurie visoje toje sistemoje yra neoptimizuoti…

Pirmas – tai, kad Policijos infosistemos tinklapiai yra platesni nei tie automobiliuose naudojami monitoriai, tad tuos tinklapius pareigūnams tenka nuolat stumdyti kairėn–dešinėn. Taip ir norėjosi pasiūlyti paspausti Ctrl ir minusą, kad pasikeistų tinklapio mastelis. Tik įtariu, kad tada šriftas taptų sunkiai įskaitomas…

Antras dalykas – tai, kad pareigūnai nemoka įvesti skaitmenų. Kadangi jų turima klaviatūra neturi skaitmenų srities, tai kaskart, norėdami įvesti skaitmenis, jie persijungia į amerikinį išdėstymą, o juos įvedę, persijungia atgal į lietuvišką. Akivaizdu, kad niekas jiems nepasakė apie trečiąjį lygį klaviatūroje… Gaila – galėtų gerokai sutaupyti laiko.

Trečias – norėdamas surašyti šabloninį protokolą, policininkas šabloninio teksto ieško… „Word“ faile! Tuo tarpu nepamirškime, kad pats pildymas vyksta naršyklėje. Ir kam to reikia?.. Ar ne būtų žymiai patogiau, jei šabloninį tekstą galima būtų mikliai išsirinkti pačioje informacinėje sistemoje?

Na ir galiausiai – nežinau, kodėl, bet visa ta procedūra man užtruko turbūt kokį pusvalandį. Turint omeny, kad buvau geranoriškas ir dėl nieko nesiginčijau, manau, jog ji galėtų užtrukti bent dvigubai trumpiau…

Bet džiaugiuosi – Vistleris yra gražus miestelis su ne ką mažiau gražiu kraštovaizdžiu.

Atvykęs į viešbutį, gavau konfos marškinėlius su pabaisiukais (juos galima buvo rinktis iš dešimties variantų). Nežinau, kas tuos pabaisiukus sugalvojo ir kaip motyvavo, bet bent jau man labai patiko.

Vakare buvo sutiktuvių balius atvirame ore viešbučio terasoje. Beje, oras lauke tiesiog nuostabus. Prisibendravau su kolegomis moziliečiais. Jeigu galva dar veiktų, gal parašyčiau ir daugiau ko, bet dabar… tiesiog nebegaliu. Labanakt!

Tiesa, nuotraukos kol kas yra čia. Užpernykštės irgi ten pat, galit pasidairyti…

Tik pirma pristatysiu savo kompą: „Pentium 4“ 2,40 GHz procesorius, 1GB darbinės atminties, „ATI Radeon 9200“ vaizdo plokštė, prie kurios VGA jungties prijungtas 17 colių LCD monitorius. Vienu žodžiu, daiktas tikrai nėra naujas, bet man jo galingumų visiškai pakanka, tad jeigu ką artimiausiu metu jame ir keisiu, tai nebent darbinės atminties kiekį.

O dabar situacija: ketvirtadienio vakarą grįžęs iš darbo, pradėjau atnaujinimą iš „Ubuntu 9.04“, viską darydamas pagal čia pateiktas instrukcijas. Tiesa, antro – ketvirto žingsnių neprireikė, nes atnaujinimų programa apie naująją Ubuntu versiją man pranešė iškart, ją paleidus. Visas atnaujinimas gražiai suėjo, tada dar rankomis sudėjau GRUB 2 ir perkroviau kompą. Ir…

Ne, GRUB 2 man nieko nesugadino. Mano problema yra žymiai aukštesniame lygmenyje. O problema tokia, kad prisijungęs prie pasikrovusios sistemos, ten, kur turėtų būti mano darbalaukio ženkliukai ir jų fone esanti katė, pamačiau tik vienspalvį foną. Na, pamaniau, gal čia šiaip kažkas nesuveikė, persiloginsiu. Ir štai, atsijungdamas, sekundės dalį pamatau katę. Prisijungiu vėl. Rezultatas tas pats – vienspalvis tamsus fonas. Nukeliauju į išvaizdos nuostatas ir kažkokiu mistiniu būdu sugalvoju išjungti vaizdo efektus. Ir štai tada pamatau savo desktopą!

Na, galvoju, aišku, keista, bet nelabai man tie efektai ir reikalingi. Visgi nueinu į nuosavybinių tvarkyklių valdymo programėlę. Ji man pareiškia, kad pas mane jokios nuosavybinės tvarkyklės nenaudojamos, tad sąrašiukas joje tuščias. Tiesa, nesupratau, ar ji nepatikrina, kokios tvarkyklės man tiktų, ar tiesiog mano vaizdui niekas netinka ignoruoja vaizdo tvarkykles (o kaipgi xorg-driver-fglrx?), tačiau man ji nieko net nepasiūlo įdiegti. Taigi, panašu, jog mano atveju ši programa yra visiškai bevertis disko vietos švaistymas.

Na, tiek to. Galvoju, reikia gi prisijungti iš naujo, patikrinti, ar viskas veikia.

Atsijungiu. Pasirenku „Rimas Kudelis“, įvedu slaptažodį, laukiu. Ir ką jūs manote? Ogi patenku atgal į prisijungimo langą! Bet ne dėl to, kad slaptažodis blogas, o dėl to, kad kažkas GNOME sesijoj nesuveikia. Tiksliau sakant, panašu, jog ji tiesiog nulūžta. Ot smagumėlis, ką? Būdamas eilinis naudotojas, „Ubuntu“ daugmaž dabar išmesčiau iš savo kompo su trenksmu. Vis dėlto, kadangi dar neužmiršau, kaip atrodo terminalas (kur jau čia užmirši, tokią „nuostabią“ OS naudodamas?), aš rankutėmis susidėjau xorg-driver-fglrx paketą. Valio, pagaliau galiu prisiloginti! Kita vertus, keista, kad man neleidžiama įsijungti efektų. Ne ką mažiau keista ir tai, kad šios tvarkyklės ir toliau atkakliai nerodo anksčiau minėtoji mano disko resursus švaistanti programa. O dar – liūdna tai, kad su šiomis tvarkyklėmis, perjungiant langus ar darbalaukius, viskas perpaišoma taip lėtai, kad nors nusišauk…

Trumpai tariant… Jei kompiuteriu, kuriame visa tai vyksta, aš naudočiausi nuolat, „Ubuntu“ iš jo turbūt jau seniai būtų išmesta. Arba sėdėčiau su LTS versijomis ir atnaujinčiau jas tik kas dvejus metus ir tik praėjus geriems porai mėnesių po naujos versijos išleidimo. Nes šiaip, kai po kiekvieno atnaujinimo mano smegenų vingiais ima tekėti necenzūrinių žodžių srautai ir tenka kažką taisyti, man kaskart kyla gan pagrįstas noras šveisti tą „Ubuntu“ velniop.

Dabar galiu prisipažinti – tikiuosi, jog skambus šio įrašo pavadinimas pritrauks daugiau skaitytojų.

Taigi, o šiandien, versdamas „Creative Commons“ paieškos sistemą, aptikau pagal CC licenciją platinamą „O’Reilly“ išleistą knygą, pavadintą „The Art of Community“. Knygos autorius – Jono Bacon, apie kurį iki šiol nieko nebuvau girdėjęs, tačiau pasirodo, tai yra žmogus, ant kurio pečių, tam tikra prasme, laikosi visa pasaulinė „Ubuntu“ bendruomenė. Taigi, manau, jog skaitalas tikrai bus vertingas ir tikiuosi rasti laiko jam perskaityti (tarp visų „Lost“ serijų nuo pat pradžios žiūrėjimo ). Galbūt tai padarius, pagaliau pavyks atgaivinti tokias vos bekrutančias bendruomenes, kaip lietuvių AK (ir ne tik) lokalizuojų komanda bei suburti tokias bendruomenes, kaip „Mozillos“ programų ar „OpenOffice“ naudotojai. Be to, ir AKL‘ui kažkokia bendruomenės vadyba nepakenktų, nes aktyvius šios organizacijos narius turbūt galima būtų ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti…

Šiandien paleidome firefox.lt!

Priešingai, nei gali pasirodyti iš adreso, ši svetainė nėra skirta vien „Firefox“ naršyklei. Tai – naujasis lietuviškos „Mozillos“ bendruomenės, kuri, tikiuosi, su laiku atsiras, veidas. Jokių „gudrių“ galimybių svetainėje kol kas nėra, bet pasiūlymus, o ypač pagalbą, priimu (kaip visada). Va, Mantvydas jau pasiryžo užsiimti šitos svetainės „businessmarketingu“. Nežinau, ką tai reiškia ir kas iš to išeis, bet pažiūrėsim, gal bus smagu…

As a side note, galiu pasidalinti savo pastarųjų metų įvykiais: buvau Briuselyje FOSDEM’e, išėjau iš darbo VU (bet dar vis nebaigiau svetainės migravimo į „Joomlą“), tada įsidarbinau LMTA, o prieš kelias dienas grįžau iš kelionės su Rasa ir draugais į Berlyną pas Aidą (su tarpiniais punktais Lenkijoje). A, ir dar – pagaliau baigiau bakalaurą!

Tiek. Iki kitų metų, „tipo“…

Taigi, ketvirtadienis, liepos trisdešimt pirmoji (ech, o vasara jau tuoj baigsis ).

Nėra elektros. Maudausi, įjungęs savo nešiojamąjį ir išjungęs jame bet kokius automatinius su energijos taupymu susijusius veiksmus. Pasirodo, kai tamsu, galiu išsimaudyti per penkias minutes.

Lekiu pusryčiauti, paskui – pirmoji „sesija“. Rašau kabutėse, nes tai tebuvo planinis „Mozilla“ lokalizuotojų susitikimas ir susipažinimas. Taigi, vidutinio dydžio tvankioje (nes kondicionieriai neveikė, o langai panašu, kad neatsidarinėjo) auditorijoje kiekvienas trumpai pristatėme save kitiems – kas esame, kuo užsiimame „Mozilla“ projekte bei gyvenime. Be vertėjų susipažinime dalyvavo ir dar keli žmonės – tie, kurie rūpinasi, kad mes galėtume tiesiog versti bei kurie yra mūsų ryšys su projektu. Po susipažinimo visi išėjome į kiemą, kur Tristan Nitot,„Mozilla Europe“ prezidentas norėjo mus nusifotografuoti. Visiems buvo labai linksma, kai, jam pasisiūlius padaryti nuotraukas ir mūsų fotoaparatais, ant grindinio jų išsirikiavo gal 15.

Antrai diskusijai persikėlėme į lauką, nes viduje buvo per daug tvanku ir beprasmiška sėdėti (projektoriai vis tiek neveikė). Diskusijos tema – „Problemos, su kuriomis susiduria nedidelės vertėjų komandos“ – mane sudomino, nes aš save laikau nedidele komanda. Hm, tačiau pati diskusija pasirodė kiek kitokio pobūdžio. Bent jau man labiausiai įsiminė temą pristatinėjusio kurdų lokalizuotojų koordinatoriaus piktinimasis kiek per daug biurokratine tvarka „Mozilla“ projekte. Iš dalies galėčiau jam pritarti. Kita vertus, viena iš jo konkrečiai paminėtų problemų pasirodė besanti absoliučiai išimtiniu atveju būtent jo kuruojamai lokalei. Jei kam įdomu, tai tos problemos esmė buvo, kad grynai dėl „Google“ neveiksnumo oficialus „Firefox“ leidimas kurdų kalba vėlavo gerus porą mėnesių. Aš irgi dėl to pykčiau… Šiaip ar taip, mano nuomone, žodis „nedidelės“ buvo visai nereikalingas tos diskusijos pavadinime.

Toliau – pietūs. Beje, jau paskutiniai konferencijoje. Po jų vyko diskusija apie lokalizavimo testavimo įrankius, jų privalumus, trūkumus… Kadangi praėjo jau beveik mėnuo, tai nelabai ką iš tos diskusijos pamenu. Vaje… Kita vertus, man tai nebuvo labai aktuali tema, nes aš visas projekto programas vim’u naudodamasis verčiu. Tačiau visgi akiratį kažkiek praplėčiau – supratau, kad kai kurios tų įrankių savybės tikrai man praverstų.

Tada nusprendžiau pasidaryti iš esmės pirmą per tris dienas pertrauką sesijų metu. Vieną valandą tiesiog prabimbinėjau šen bei ten. Nors šiaip mielai būčiau nuėjęs į sesiją, skirtą „Firebug“ ir „Chromebug“ plėtiniams. Bet matyt užsišnekėjau su kažkuo…

Toliau – paskutinė sesija, kurioje dalyvavau. Ji vadinosi „L10n Community Development“. Šitai man buvo įdomu. Gandalf’as pristatė „Mozilla“ planus palengvinti vietinių „Mozilla“ bendruomenių steigimą, siūlant iš anksto atitinkamai paruoštų programų portalams kurti paketus. Tokio paketo pavyzdys galėtų būti komplektas, kurį sudaro TVS bei forumų sistema. Abi programos būtų pateikiamos su specialiai „Mozilla“ svetainėms parengtais šablonais bei numatytomis nuostatomis. Dar sužinojau, kad Lietuvoje „Firefox“ naudotojai sudaro bene ketvirtį internautų. Neblogas rodiklis, mano nuomone. Dar eilinį kartą draugiškai papavydėjau lenkams, kad jie sugebėjo suburti tokią bendruomenę, kurios tikrai verta pavydėti.

Pačią paskutinę valandą vykusios sesijos manęs nesudomino, tad jų laiką vėl kažkur išeikvojau. Vėliau buvo atsisveikinimo vakarėlis/vakarienė. Maistas joje buvo skanus, eilinį kartą gailėjausi, kad greitai persivalgiau… Pats vakarėlis buvo smagus, išskyrus vieną dalyką – muziką. Grupė, „išplaukusi“ tarytum iš filmuose matytų mokyklos baigimo vakarėlių, įvaizdžiu kažkuo panaši į Ostiną Pauersą, grojanti muziką, kurios neklausau, manęs gal dar neerzintų. Tačiau mane labai erzino tai, kad šis ansamblis grojo gerokai per garsiai ir trukdė bendrauti net su šalia sėdinčiais žmonėmis. Taigi, kai pasijutau persivalgęs ir prastai girdimas, tiesiog grįžau į viešbutį. O kadangi paryčiais turėjau iškeliauti, susikroviau daiktus ir nuėjau miegoti.

Moziliečiai eina į dušą laptopų šviesoje. Reikės ir man pabandyti.

Pradėsiu nuo vėliausio įspūdžio: šaldytuve sugebėjau užšaldyti savo nusipirktas kanadietiško alaus skardines. Ką tik vieną atsikimšęs, radau joje daug daug sniego ir dar daugiau putų (nes jos netilpo ). Tad nulėkiau ką tik iki savo kambario ir ištraukiau „skystąjį turtą“ iš šaldytuvo.

Be to šiandien paaiškėjo, kad kelią tarp Vistlerio ir Vankuverio užgriuvo didelės uolos. Problemos sprendimo ieškoma „Mozillos“ buge Nr. 448604, tačiau iš esmės jis jau aiškus – į Vankuverį važiuosime žymiai anksčiau, negu planavome (mano atveju tai – pusė penkių ryto vietoje pusės pirmos dienos).

Dabar apie pranešimus…

Konferenciją pradėjusiame vakarykščiame pranešime pranešėjai papasakojo, kaip atsirado ir vystėsi bei kas yra „Mozilla“ ir „Firefox“, pasidžiaugė dešimties metų pasiekimais ir prisiminė, kad dar daug ką galima ir reikia nuveikti. Antrajame buvo pasakojama apie žiniatinklio naršyklių sąsajos evoliuciją per pastaruosius 28-erius metus. Pasirodo, labai nedaug pasikeitė per tą laiką. Tikrai nedaug. Todėl buvo kalbama ir apie naujoves, kurios galbūt galėtų būti įgyvendintos. Viena iš tokių minčių – kad naršyklė galėtų tapti beveik nematoma, darniai įsilieti į atvertos svetainės dizainą. Buvo parodyta keletas eskizų, kaip tai galėtų atrodyti, bet man liko nevisai aišku, kaip tai būtų realizuota… Turiu pripažinti, jog kai kurios pristatytos idėjos mane truputį gąsdina. Matyt, esu per daug konservatyvus…

Trečioji sesija, kurioje dalyvavau, buvo apie „Firefox 3“ lokalizavimą – kaip jis vyko, kas buvo blogai, kas gerai, ir panašiai. Tarp kitų dažnų problemų buvo paminėta tokia, kad daugumai lokalizuotojų komandų buvo sunku rasti „Mac‘ų“ šio produkto testavimui. Savotiškai keista tai girdėti, kai bene didžioji dalis konferencijos dalyvių kompiuterių yra su obuoliu ant nugarėlės.

Kita sesija – apie lokalizavimo įrankius. Iš principo tai man jie nereikalingi, nes kasdienius atnaujinimus kuo puikiausiai padarau vim’u. Kita vertus, kitose komandose yra gana daug lokalizuotojų, kurie nėra tokie kompiuterastai, kaip aš, tad jiems visa tai (vertimas per žiniatinklį ir kitokie palengvinimai) tikrai padės.

Paskutinė vakarykštė sesija bent man pasirodė įdomiausia ir galbūt naudingiausia. Jos planas buvo paprastas – vaikinukas iš „Mozilla Italia“ ketino papasakoti, su kokiomis problemomis susiduria Italų „Firefox“ naudotojai bei kaip jas sprendžia. Tačiau vietoje paprasto pranešimo gavosi gana didelė diskusija tarp sesijos dalyvių, o pats Iacopo didžiąją laiko dalį buvo priverstas tiesiog stovėti. Diskusija nenuėjo perniek – jos metu buvo išgryninta keletas minčių, kaip supaprastinti naudotojų gyvenimą. Manau, dalis jų tikrai bus įgyvendinta.

Vakare visi pasiskirstėm į keletą grupelių ir ėjome į skirtingus restoranus vakarieniauti. Buvo skanu, buvo sotu.

Pirmasis šiandienos pranešimas, kaip ir vakarykštis, buvo skiriamas visiems (nes paprastai čia vienu metu kokie 5-7 skirtingi pranešimai skirtingose salėse vyksta). Jame buvo pasakojama apie artimiausius „Firefox“ ir kitų „Mozilla“ projektų (naršyklės mobiliems įtaisams bei „Mozilla Labs“ projekto) planus bei dabartinę būseną.

Antrojoje sesijoje kalbėjome apie „Thunderbird“ planus ir lokalizavimą. Ar žinote, jog trečioji šios programos laida turės įtaisytą kalendorių (joje bus integruotas „Lightning“ įskiepis)?

Vėliau nuėjau paklausyti pasakojimo apie tai, kaipgi „Mozilla“ skinasi kelią Europoje. Sužinojau gana įdomių dalykų apie tai, tame tarpe ir apie mūsų kaimynines valstybes. Reiktų kada (jei neužmiršiu) apie tai plačiau parašyti (dabar labai miego noriu).

Ketvirtojoje sesijoje buvo pasakojama, kokie pasikeitimai laukiami lokalizuotų „Mozilla“ produktų kompiliavimo procese bei kuo jis šiuo metu yra blogas. Na, šitai nelabai aktualu naudotojams. Net ir man nelabai…

Penktojoje sesijoje mums dar šiek tiek papasakojo apie mobiliosios naršyklės projektą „Fennec“ bei kuo jos lokalizavimas bus ypatingas. Tiesą sakant, nieko tame labai netikėto nebuvo. Užtat pati naršyklė man tikrai simpatiška.

Paskutiniame pranešime keletas japonų pristatė kažką labai interaktyvaus, simpatiško ir susieto su „Firefox“ parsisiuntimų duomenimis – savotišką vizualizaciją su garsu. Bet ką tiksliau – sunku pasakyti. Prezentacija (jei kas norės gūglinti, ar pan.) vadinosi „Light of Firefox“.

Tiek šiandien, lūžtu jau. Labanakt!

[21 valanda Lietuvos laiku]

Turbūt atėjo laikas parašyti apie tai, apie ką jau seniai ketinau.

Šiuo metu esu lėktuve. Skrendu į Kanadą, į „Mozilla“ organizuojamą renginį, pavadintą „Firefox+ Summit 2008“. Važiuoju ten kaip Lietuvos lokalizuotojų komandos atstovas. Taigi, jei apie „Mozilla“ programas turite minčių, kurias galėčiau „paproksinti“ – paskubėkite jas čia pareikšti – galbūt pasinaudosiu. Kol kas manęs dar penkias valandas laukia skrydis, o paskui berods apie valandą kelionė autobusu iš Vankuverio į Vistlerį. Beje, šio miestuko, o tiksliau – jame esančio slidinėjimo kurorto vardu, kūrimo metu buvo vadinama kažkuri „Windows“ versija. Kadangi ką tik pabaigiau skaityti „Doriano Grėjaus portretą“, nusprendžiau išsitraukti savo nešiojamąjį.

Iš tikrųjų tai net nežinau, ką rašyti. Gyvenime esu skridęs tik kartą – vaikystėje iš Vilniaus į Palangą, o užsieny buvęs gal keturis kartus – Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir šiemet Slovakijoje. Todėl esu šiek tiek susijaudinęs. Šiaip ar taip, šiandien spėjau šiek tiek pabuvoti Amsterdame, ir šiek tiek paskraidyti šen bei ten. Tad nusprendžiau, kad gal tegu vaizdeliai kalba…

[23 valandos Lietuvos laiku]

KLM lėktuvo salono telikai ką tik baigė rodyti filmą „Kvailių auksas“, tad prisiminiau tai, ką norėjau parašyti, bet neparašiau prieš dvi valandas.

O neparašiau, kad, tiesą sakant, tie vaizdeliai vargu, ar atspindės bent pusę to įspūdžio, kurį susidariau, žiūrėdamas gyvai. Kai skrendi taip aukštai, kad apačioje esantys debesys atrodo vos pora metrų pakilę virš žydro raibuliuojančio vandenyno, kai pro lėktuvo liuką matai ledais aptrauktą Grenlandiją, snieguotus jos kalnus, auksines kalnų upių gyslas, arba, rodos, visiškai ledu apsitraukusį vandenyną, kyla didžiulis noras tai įamžinti, tačiau nemanau, jog man tai pavyko.

[vidurnaktis Lietuvos laiku]
Pastarąsias porą (turbūt) valandų skrendame virš šiaurinės Kanados dalies. Nepanašu, kad čia kokių nors miestų būtų. Įtariu, kad šioje Kanados dalyje turbūt tik eskimai gyvena. Beje, 11 kilometrų aukštyje visiškai nesijaučia lėktuvo greitis. Skendame apie 800 km/h greičiu, tačiau žemės paviršius pro liuką slenka lėtai lėtai…

Amsterdamas

Likus kelioms minutėms iki nusileidimo, mane užkalbino greta sėdėjęs keleivis gruzinas, nemokantis anglų kalbos. Norėjo, kad padėčiau jam iki miesto centro nusigauti. Deja, metro bilietų pardavimo automatas nepriėmė mano kortelės, o aš tik po N-tojo bandymo suvokiau, kad netinka jos tipas, o ne kas kita. Iki to laiko buvau jau su juo atsisveikinęs.

Kasoje nusipirkęs bilietą iki centro ir atgal, sėdau į dviaukštį metro ir netrukus atsidūriau centrinėje Amsterdamo stotyje. Turėjau prisispausdinęs apie šį miestą visokios informacijos (dėkui Rasos sesei) ir jau daugmaž buvau suplanavęs, ką noriu pamatyti. Tačiau pasirodė, jog norėjau aprėpti žymiai daugiau, nei galėjau. Dėl mano nepatyrimo gavosi, kad nevisai naudingai išleidau gana daug pinigų. Senamiestyje nusipirkau vos du dalykus – bilietą, su kuriuo visą dieną galėjau plaukioti „kanalų busais“ bei bilietą į Vincento van Gogo muziejų. Tačiau deramai nepanaudojau nė vieno – „busu“ nuplaukiau tik į vieną pusę (kaip tik tas reisas, kuriuo ketinau grįžti į stotį, neatplaukė, tad teko pavaikščiot pėsčiomis), o apsilankymas muziejuje virto akcija–atrakcija „pamatyk kuo daugiau van Gogo paveikslų per 15 minučių“, nes tiesiog pritrūko laiko (nes skubėjau į keltą, kuris taip ir neatplaukė). Visgi nepasakyčiau, kad gailiuosi – miestas gražus, ir šeštadienį, grįždamas, planuoju kopti į bokštą pafotografuoti jo iš viršaus (bet ne iš lėktuvo skrydžio). O dar planuoju užsukt į kokį kaboką ir išlenkti bokalą „Heineken“ alaus. Nors tiesa, gal būtų dar geriau, jei spėčiau rasti ir apsilankyti „Heineken“ muziejuje.

Amsterdame daug vandens. Pats miestas yra žemiau jūros lygio. Amsterdame gražūs namai. Amsterdame yra keli tūkstančiai gyvenamųjų laivų. Kanalų pakrantės jais tiesiog nusėtos. Kai kurie jų atrodo įsitaisę ir nejudėję jau taip seniai, kad juos turbūt greičiau namais reiktų vadinti, nei laivais. Amsterdame ir šiaip gražu – verta pamatyti. Tiesą sakant, kažkuo jis primena Klaipėdą (na, man visi uostai ją primena), tačiau jame vandens žymiai daugiau. Ir metro yra Tik gaila, kad, bent jau plaukdamas kanalu, kol pamatęs gerą kadrą išsitraukdavau krepšio fotoaparatą, paprastai „vaizdelis“ jau likdavo už nugaros…

Visos nuotraukos iš šios kelionės – čia.

Taigi, svarbiausia info – šiandien (t.y., vakar) išleista trečioji „Firefox“ laida, ir jūs galite prisidėti prie ta proga siekiamo naujo Gineso rekordo – didžiausio programinės įrangos parsisiuntimų kiekio per 24 valandas. Jei tikėti Delfiu, planas buvo pusantro milijono parsisiuntimų per parą. Jei tikėti #Europe IRC kanalu „Mozilla“ tinkle, vien per pirmas keturias valandas šis paros planas buvo viršytas dvigubai. Bet juk riba – tik žydras dangus, ar ne? Todėl siųskitės „Firefox“ šiandien! Turite laiko iki daugmaž aštuntos valandos vakaro. Aš patikrinsiu!

Pasiaiškinimas: pastaruoju metu aš nerašiau, nes pirma, gana neseniai šalia manęs atsirado mergina vardu Rasa, o antra, laisvu nuo jos, nuo miego, nuo darbo ir nuo mokslų laiku užsiimdavau arba niekalais, arba su „Firefox“ išleidimu susijusių tinklalapių vertimu. Šio darbo dar nebaigiau, bet progresą galima įvertinti, nukeliavus į „Mozilla Europe“ svetainę. Konstruktyvių pastabų, kaip visada, laukiu visais įmanomais kanalais. Šįkart jų turbūt bus daug, nes pakankamai atmestinai tuos tinklalapius verčiau (ne tas galvoj gi! ).

O dar – skaitydamas Linuksoidų konferencijos laiškus, sužinojau, jog šiandien (t.y., vakar) išėjo ir Wine 1.0 – t.y., pirmoji oficialiai stabili šio „Windows“ pusiau emuliatoriaus „Linux“ bei kitoms OS laida.

Beje, kitą savaitę manęs nebus (su Rasa ir savo tėvu važiuoju į kalnus), tad nenustebkite, kad nieko neparašysiu.