Rimas Kudelis offsight ;)

Kągi, užvakar išėjo nauja „Ubuntu“ versija (9.10), ir aš, kaip visada, nusprendžiau ilgai nelaukdamas atsinaujinti šią OS savo stacionariame kompiuteryje. Ir, kaip jau įprasta po tokių atnaujinimų, eilinį kartą esu baisiausiai nepatenkintas šio produkto kokybe. Taigi, papasakosiu, su kokia problema susidūriau šį kartą.

Tik pirma pristatysiu savo kompą: „Pentium 4“ 2,40 GHz procesorius, 1GB darbinės atminties, „ATI Radeon 9200“ vaizdo plokštė, prie kurios VGA jungties prijungtas 17 colių LCD monitorius. Vienu žodžiu, daiktas tikrai nėra naujas, bet man jo galingumų visiškai pakanka, tad jeigu ką artimiausiu metu jame ir keisiu, tai nebent darbinės atminties kiekį.

O dabar situacija: ketvirtadienio vakarą grįžęs iš darbo, pradėjau atnaujinimą iš „Ubuntu 9.04“, viską darydamas pagal čia pateiktas instrukcijas. Tiesa, antro – ketvirto žingsnių neprireikė, nes atnaujinimų programa apie naująją Ubuntu versiją man pranešė iškart, ją paleidus. Visas atnaujinimas gražiai suėjo, tada dar rankomis sudėjau GRUB 2 ir perkroviau kompą. Ir…

Ne, GRUB 2 man nieko nesugadino. Mano problema yra žymiai aukštesniame lygmenyje. O problema tokia, kad prisijungęs prie pasikrovusios sistemos, ten, kur turėtų būti mano darbalaukio ženkliukai ir jų fone esanti katė, pamačiau tik vienspalvį foną. Na, pamaniau, gal čia šiaip kažkas nesuveikė, persiloginsiu. Ir štai, atsijungdamas, sekundės dalį pamatau katę. Prisijungiu vėl. Rezultatas tas pats – vienspalvis tamsus fonas. Nukeliauju į išvaizdos nuostatas ir kažkokiu mistiniu būdu sugalvoju išjungti vaizdo efektus. Ir štai tada pamatau savo desktopą!

Na, galvoju, aišku, keista, bet nelabai man tie efektai ir reikalingi. Visgi nueinu į nuosavybinių tvarkyklių valdymo programėlę. Ji man pareiškia, kad pas mane jokios nuosavybinės tvarkyklės nenaudojamos, tad sąrašiukas joje tuščias. Tiesa, nesupratau, ar ji nepatikrina, kokios tvarkyklės man tiktų, ar tiesiog mano vaizdui niekas netinka ignoruoja vaizdo tvarkykles (o kaipgi xorg-driver-fglrx?), tačiau man ji nieko net nepasiūlo įdiegti. Taigi, panašu, jog mano atveju ši programa yra visiškai bevertis disko vietos švaistymas.

Na, tiek to. Galvoju, reikia gi prisijungti iš naujo, patikrinti, ar viskas veikia.

Atsijungiu. Pasirenku „Rimas Kudelis“, įvedu slaptažodį, laukiu. Ir ką jūs manote? Ogi patenku atgal į prisijungimo langą! Bet ne dėl to, kad slaptažodis blogas, o dėl to, kad kažkas GNOME sesijoj nesuveikia. Tiksliau sakant, panašu, jog ji tiesiog nulūžta. Ot smagumėlis, ką? Būdamas eilinis naudotojas, „Ubuntu“ daugmaž dabar išmesčiau iš savo kompo su trenksmu. Vis dėlto, kadangi dar neužmiršau, kaip atrodo terminalas (kur jau čia užmirši, tokią „nuostabią“ OS naudodamas?), aš rankutėmis susidėjau xorg-driver-fglrx paketą. Valio, pagaliau galiu prisiloginti! Kita vertus, keista, kad man neleidžiama įsijungti efektų. Ne ką mažiau keista ir tai, kad šios tvarkyklės ir toliau atkakliai nerodo anksčiau minėtoji mano disko resursus švaistanti programa. O dar – liūdna tai, kad su šiomis tvarkyklėmis, perjungiant langus ar darbalaukius, viskas perpaišoma taip lėtai, kad nors nusišauk…

Trumpai tariant… Jei kompiuteriu, kuriame visa tai vyksta, aš naudočiausi nuolat, „Ubuntu“ iš jo turbūt jau seniai būtų išmesta. Arba sėdėčiau su LTS versijomis ir atnaujinčiau jas tik kas dvejus metus ir tik praėjus geriems porai mėnesių po naujos versijos išleidimo. Nes šiaip, kai po kiekvieno atnaujinimo mano smegenų vingiais ima tekėti necenzūrinių žodžių srautai ir tenka kažką taisyti, man kaskart kyla gan pagrįstas noras šveisti tą „Ubuntu“ velniop.

Vakar lietuviškame „Firefox“ forume sukūriau naują temą su apklausa: kokios numatytosios ieškyklės Jūsų nuomone turėtų būti pateikiamos su lietuviškomis „Mozillos“ programų versijomis. Kviečiu pasisakyti, nes priešingu atveju man ir vėl teks viską nuspręsti savarankiškai, ir tai negarantuoja, jog mano pasirinkimas bus optimalus, nes aš pats tą naršyklėje esantį paieškos laukelį naudoju praktiškai tik su „Google“.

Dabar galiu prisipažinti – tikiuosi, jog skambus šio įrašo pavadinimas pritrauks daugiau skaitytojų.

Taigi, o šiandien, versdamas „Creative Commons“ paieškos sistemą, aptikau pagal CC licenciją platinamą „O’Reilly“ išleistą knygą, pavadintą „The Art of Community“. Knygos autorius – Jono Bacon, apie kurį iki šiol nieko nebuvau girdėjęs, tačiau pasirodo, tai yra žmogus, ant kurio pečių, tam tikra prasme, laikosi visa pasaulinė „Ubuntu“ bendruomenė. Taigi, manau, jog skaitalas tikrai bus vertingas ir tikiuosi rasti laiko jam perskaityti (tarp visų „Lost“ serijų nuo pat pradžios žiūrėjimo :D). Galbūt tai padarius, pagaliau pavyks atgaivinti tokias vos bekrutančias bendruomenes, kaip lietuvių AK (ir ne tik) lokalizuojų komanda bei suburti tokias bendruomenes, kaip „Mozillos“ programų ar „OpenOffice“ naudotojai. Be to, ir AKL‘ui kažkokia bendruomenės vadyba nepakenktų, nes aktyvius šios organizacijos narius turbūt galima būtų ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti…

Sveiki! Aš, aišku, galėčiau ir dar metus nerašyti, tuo pačiu turbūt prarasdamas paskutinius prenumeratorius (jeigų jų dar turiu), jei ne vienas toks įvykis…

Šiandien paleidome firefox.lt!

Priešingai, nei gali pasirodyti iš adreso, ši svetainė nėra skirta vien „Firefox“ naršyklei. Tai – naujasis lietuviškos „Mozillos“ bendruomenės, kuri, tikiuosi, su laiku atsiras, veidas. Jokių „gudrių“ galimybių svetainėje kol kas nėra, bet pasiūlymus, o ypač pagalbą, priimu (kaip visada). Va, Mantvydas jau pasiryžo užsiimti šitos svetainės „businessmarketingu“. Nežinau, ką tai reiškia ir kas iš to išeis, bet pažiūrėsim, gal bus smagu…

As a side note, galiu pasidalinti savo pastarųjų metų įvykiais: buvau Briuselyje FOSDEM’e, išėjau iš darbo VU (bet dar vis nebaigiau svetainės migravimo į „Joomlą“), tada įsidarbinau LMTA, o prieš kelias dienas grįžau iš kelionės su Rasa ir draugais į Berlyną pas Aidą (su tarpiniais punktais Lenkijoje). A, ir dar – pagaliau baigiau bakalaurą!

Tiek. Iki kitų metų, „tipo“…

Sorry! Vienas draugas šiandien (emm… vakar) pareiškė, kad turbūt jau neberašysiu apie tai, tad sakau gal tikrai jau laikas, kol įspūdžiai galutinai neišblėso…

Taigi, ketvirtadienis, liepos trisdešimt pirmoji (ech, o vasara jau tuoj baigsis ).

Nėra elektros. Maudausi, įjungęs savo nešiojamąjį ir išjungęs jame bet kokius automatinius su energijos taupymu susijusius veiksmus. Pasirodo, kai tamsu, galiu išsimaudyti per penkias minutes.

Lekiu pusryčiauti, paskui – pirmoji „sesija“. Rašau kabutėse, nes tai tebuvo planinis „Mozilla“ lokalizuotojų susitikimas ir susipažinimas. Taigi, vidutinio dydžio tvankioje (nes kondicionieriai neveikė, o langai panašu, kad neatsidarinėjo) auditorijoje kiekvienas trumpai pristatėme save kitiems – kas esame, kuo užsiimame „Mozilla“ projekte bei gyvenime. Be vertėjų susipažinime dalyvavo ir dar keli žmonės – tie, kurie rūpinasi, kad mes galėtume tiesiog versti bei kurie yra mūsų ryšys su projektu. Po susipažinimo visi išėjome į kiemą, kur Tristan Nitot,„Mozilla Europe“ prezidentas norėjo mus nusifotografuoti. Visiems buvo labai linksma, kai, jam pasisiūlius padaryti nuotraukas ir mūsų fotoaparatais, ant grindinio jų išsirikiavo gal 15.

Antrai diskusijai persikėlėme į lauką, nes viduje buvo per daug tvanku ir beprasmiška sėdėti (projektoriai vis tiek neveikė). Diskusijos tema – „Problemos, su kuriomis susiduria nedidelės vertėjų komandos“ – mane sudomino, nes aš save laikau nedidele komanda. Hm, tačiau pati diskusija pasirodė kiek kitokio pobūdžio. Bent jau man labiausiai įsiminė temą pristatinėjusio kurdų lokalizuotojų koordinatoriaus piktinimasis kiek per daug biurokratine tvarka „Mozilla“ projekte. Iš dalies galėčiau jam pritarti. Kita vertus, viena iš jo konkrečiai paminėtų problemų pasirodė besanti absoliučiai išimtiniu atveju būtent jo kuruojamai lokalei. Jei kam įdomu, tai tos problemos esmė buvo, kad grynai dėl „Google“ neveiksnumo oficialus „Firefox“ leidimas kurdų kalba vėlavo gerus porą mėnesių. Aš irgi dėl to pykčiau… Šiaip ar taip, mano nuomone, žodis „nedidelės“ buvo visai nereikalingas tos diskusijos pavadinime.

Toliau – pietūs. Beje, jau paskutiniai konferencijoje. Po jų vyko diskusija apie lokalizavimo testavimo įrankius, jų privalumus, trūkumus… Kadangi praėjo jau beveik mėnuo, tai nelabai ką iš tos diskusijos pamenu. Vaje… Kita vertus, man tai nebuvo labai aktuali tema, nes aš visas projekto programas vim’u naudodamasis verčiu. Tačiau visgi akiratį kažkiek praplėčiau – supratau, kad kai kurios tų įrankių savybės tikrai man praverstų.

Tada nusprendžiau pasidaryti iš esmės pirmą per tris dienas pertrauką sesijų metu. Vieną valandą tiesiog prabimbinėjau šen bei ten. Nors šiaip mielai būčiau nuėjęs į sesiją, skirtą „Firebug“ ir „Chromebug“ plėtiniams. Bet matyt užsišnekėjau su kažkuo…

Toliau – paskutinė sesija, kurioje dalyvavau. Ji vadinosi „L10n Community Development“. Šitai man buvo įdomu. Gandalf’as pristatė „Mozilla“ planus palengvinti vietinių „Mozilla“ bendruomenių steigimą, siūlant iš anksto atitinkamai paruoštų programų portalams kurti paketus. Tokio paketo pavyzdys galėtų būti komplektas, kurį sudaro TVS bei forumų sistema. Abi programos būtų pateikiamos su specialiai „Mozilla“ svetainėms parengtais šablonais bei numatytomis nuostatomis. Dar sužinojau, kad Lietuvoje „Firefox“ naudotojai sudaro bene ketvirtį internautų. Neblogas rodiklis, mano nuomone. Dar eilinį kartą draugiškai papavydėjau lenkams, kad jie sugebėjo suburti tokią bendruomenę, kurios tikrai verta pavydėti.

Pačią paskutinę valandą vykusios sesijos manęs nesudomino, tad jų laiką vėl kažkur išeikvojau. Vėliau buvo atsisveikinimo vakarėlis/vakarienė. Maistas joje buvo skanus, eilinį kartą gailėjausi, kad greitai persivalgiau… Pats vakarėlis buvo smagus, išskyrus vieną dalyką – muziką. Grupė, „išplaukusi“ tarytum iš filmuose matytų mokyklos baigimo vakarėlių, įvaizdžiu kažkuo panaši į Ostiną Pauersą, grojanti muziką, kurios neklausau, manęs gal dar neerzintų. Tačiau mane labai erzino tai, kad šis ansamblis grojo gerokai per garsiai ir trukdė bendrauti net su šalia sėdinčiais žmonėmis. Taigi, kai pasijutau persivalgęs ir prastai girdimas, tiesiog grįžau į viešbutį. O kadangi paryčiais turėjau iškeliauti, susikroviau daiktus ir nuėjau miegoti.

Nuo šešių ryto nėra elektros. Cha cha cha!!!

Moziliečiai eina į dušą laptopų šviesoje. Reikės ir man pabandyti.