vaga
Pastaruoju metu mažai bloginu. Net nežinau, kodėl. Gal praėjo euforija, ar kas… Nors man pačiam atrodo, kad tiesiog nėra ką vertingo čia parašyti… Nebaisiai juk turbūt įdomu, ką ir su kuo aš veikiu… 
Va mano sesutė parašo kažką kartą per mėnesį. Bet tai būna miela skaityti, o ne šiaip pezalai kokie. Unlike this.
Tad gal tiesiog trumpai papasakosiu, kas įstrigo atminty bent trumpam per pastarąsias savaites… Gausis koncentruoti pezalai, bet tai vis geriau, negu skiesti pezalai kasdien… Vardiju ne chronologine tvarka, o „kaip papuola“.
Taigi… apturėjau laidotuves… Turėjau progą pamatyti didelę savo giminę. Ir daugybę žmonių šiaip. Kiek maloniai (kiek leido kontekstas) nuteikė tai, jog, panašu, jog dauguma artimiausių dieduko giminių visgi mąsto panašiai, kaip aš — geriau dabar, negu per vėlai. Tad nebuvo ašarų klano. Bet visgi, močiutei sunkiausia… 
Dar laidotuvių proga pamačiau, kad mano tėvai moka žmoniškai tarpusavyje bendrauti. Panašu, kad kai nebėr problemų dėl alimentų (abu su Rūta suaugom jau), tai ir pyktis nėra ko. Na, ir aišku — nelaimės suvienija. Sužinojau, kad per laidotuves ir dar kai kas susitaikė mano giminėj. Žmonės, kurie kelis metus, jei ne daugiau, išvis nebendravo. Miela. Nors tiek… 
Dargi laidotuvių dieną buvau VU atvirų durų dienoj. Renginyje, kuriame šiaip labai norėjau sudalyvauti. Tad net tokia liūdna priežastis nesutrukdė man tarp mišių ir laidotuvių nuvažiuoti į Saulėtekį ir pasišypsoti įvairaus plauko pupoms. Ir labai gerai, kad tai padariau, nes padėjau nugesinti nieko nespėjimo ugnį, kuri buvo beapimanti mūsų skyriaus stendą.
Dar buvau susitikęs su savo e-žmona. Vedžiau gi prieš mėnesį ar pan. Tai va vieną dieną visgi ir in real susitikom. Kai jau buvau praradęs viltį. Visai smagi zuika tokia.
Buvau vargonų koncerte. Su QZ vokaliste. Pasikultūrinom, taip sakant.
Namie susidėjau Ubuntu vietoj Debian‘o. O prieš tai dar pasikeičiau proco aušintuvą, nes pabijojau iš proto išeit nuo ūžimo.
Ragavau rakę (tai tokia turkiška anyžių degtinė). Neskanu. 
Po jos gėriau vyną, o paskui dar alų. Buvo nuostabus vakaras. Vienintelis dalykas dėl kurio gailiuosi — tai kad turbūt per greitai gėriau alų, nes vienu momentu pajutau, kad jau RIBA, ir išėjau namo. O visai norėjau dar pabūti, nes chebra, su kuria buvau (kolegė bei kolega su žmona) buvo tikrai smagi.
Su Aidu ir Vladu dalyvavau radijo laidoje „Žinių amžius“. Per LR1 tokią transliuoja. Kalbėjau nedaug, nes daugiausia kalbėjo Aidas. Kalbėjom apie www standartus (kodėl jie yra gerai). Visai gal ir pavyko laida. Tik įdomu, ar realiai naudos iš to bus. Kitą savaitę su Vladu ir Ričardu kalbėsim apie unikodą. 
Visai turėtų pavykti laida. Įdomu, ar realiai naudos iš to bus.
Papildžiau post.online.lt kodą. Radau PHP Iconv riktą. Rytis vis sako, kad „jei programoje gali būti problemų su lietuvybe, tai jų bus“. Sugalvojau, kad tai galima būtų pavadinti „Ryčio Umbraso lietuvybės kompiuteriuose dėsniu“. Būtų naujas Merfio dėsnis. O tas riktas šiaip jau nesunkiai apeinamas. Bet geriau jau nereikėtų apeidinėt, nes kodas nuo to bjaurojasi ir sudėtingėja…
Savo mylimiausiai tetai ir visai jos šeimynai padėjau pervežti dalį baldų į būsimąją jų gyvenamąją vietą. Išsikėlinėja iš Pašilaičių&Naujamiesčio į Pavilnį jie. Graži ten vieta, ir netoli nuo Vilniaus centro. Bet keistas jausmas, kai pro miškus važiuoji. Išvadinau jų rajoną „deriovnia“. O ryt ir poryt vėl padėsiu kraustytis.
O dar ryt vakare su viena zuika eisiu į New York, į roko operą „Jūratė ir Kastytis“. Turiu visą jos soundtrack’ą, ir jis man tikrai patinka. O ryt dar ir vaizdą apturėsiu. Laukiu nesulaukiu! O ir ta mergaitė man patinka. Tiksliau, VEŽA ji mane. Kaip ir Jovita iš QZ. Visai nieko toks jausmas… Beje, su ja galbūt irgi savaitgalį susitiksiu. Bet čia – ateitis jau.
Jei nori prajuokinti Dievą, papasakok jam apie savo planus rytdienai.
