Likau be senelio…
Šiandien mirė mano diedukas… :’( Liūdna…
Kai kažkas mus palieka, visada sakome, jog tai atsitiko per vėlai arba per anksti… Per vėlai — kai žmogus praleidžia nemažą laiką prieš mirtį ligos patale. Jam tai jau nebe normalus gyvenimas. Jo aplinkiniams — taip pat sunkumai. Per anksti — kai žmogus palieka šį pasaulį netikėtai, kai atrodo, jog būtų tuo gyvenimu dar ilgai mėgavęsis. Mano senelis išėjo laiku. Neapkartino gyvenimo močiutei, kankindamasis pats, tačiau jo paties sveikata jau buvo pradėjus šlubuoti prieš porą metų (tada jam staiga diagnozavo diabetą). Tiesa, pastaruoju metu jo sveikata buvo palyginus nebloga, tačiau… Gal ir gerai, kad tai nutiko būtent taip — prieš mirtį jis smagiai pabuvo svečiuose, pažaidė (ir laimėjo) „tūkstantį“. O šį pasaulį paliko greitai ir neskausmingai…
Ilsėkis ramybėje!
Ir, kaip ne keista, bent jau pradžioj buvau gana taiklus ir beveik pirmavau mūsų takelyje. Vėliau, gal dėl to, kad atsipalaidavau, o gal, kad visgi nesu taiklus, nusigrybavau. 
Dar ta proga nuvažiavau iki kirpyklos, kur mano galvą apdorojo mašinėle. Šiandien ryte jau nebeturėjau „gaidžio“ ant galvos. 