Ledas per lietų
Šiandien, atrodo, jau galiu manyti, jog pasveikau (nuo antradienio buvau peršalęs). Panašu, kad per tą savaitę oras subjuro, o aš to net nespėjau pastebėti (per dienas gaminausi rožines akis, sėdėdamas prie PC).
Nežiūrint pliaupiančio lietaus, šįvakar smagiai praleidau lauką. Mano mielieji ex-grupiokai organizavo vienos mielos ex-grupiokės palydas iš Lietuvos. Skrenda mat į Londoną panelė pagyventi. 
Tad ta proga apie pusę aštuonių prie mano namų sustojo mašiniukas, į kurį įsėdau, net nežinodamas, kur važiuosiu. Taip ir nesužinojau, kol atsidūrėm prie tikslo. O tiklas — Ledo arena. Pusantros valandos stripinėjom ant ledo. Kas geriau, kas blogiau. Aš patekčiau prie pastarųjų. Nors, atrodo, visgi čiuožiau kur kas geriau, negu per praėjusį savo gimtadienį ant Akropolio ledo. Matyt, padarė įtakos mano vasariniai pasivažinėjimai riedučiais. O dar kaip gera ir smagu, kai tokioj palyginus šaltoj patalpoj (vos +2°C, kai lauke apie +10°C) gali gurkštelt karšto vyno, pripilto iš termoso!
O paskui visi važiavom į Zazą (pasirodo, yra toks palyginus nebrangus ir visai fainas kabokas Vilniaus centre) ir smagiai pasėdėjom ten. Reiks pagalvoti - gal verta Čili kaimą iškeisti į Zazą (arba pakaitomis vaikščiot tai į vieną, tai į kitą), nes monotonija — ne į gera… 
Beje, grįžęs namo, pirmiausia turėjau galvą rankšluosčiu nusisausint, nes, kol ėjau nuo Zazos iki mašinos, ir nuo mašinos iki namų, spėjau ją visą sušlapti… Ruduo… ech…
