…ir tada atėjo ruduo…
taigi taigi, žiūrim ką tūrim…
Tūsindamasis po miestą su nuliuku, Vooz2, nkts, latwiu bei kitais draugais ir pupomis (atsitiktinėmis kombinacijomis), praleidau paskutiniąsias vasaros ir pirmąsias rudens dienas. Linksmai bėga laikas…
O nuo pirmadienio jau vaikštau į darbą, kuriame, panašu, jog be manęs viskas vyksta dar lėčiau, negu su manim. Na bet nieko, kaip nors paleisim mes tą VU svetainę… Gal net naujųjų nesulaukę… 
Juokas per ašaras…
Pastebėjau, kiek daug Vilniuj pupų mokslo metų pradžioj. Gražu pažiūrėt! 
Tik eini ir ganai akis… Vienos su uniformom, kitos šiaip gražiai pasipuošusios. Reikia gi pasidžiaugti paskutinėmis ir taip poprastės (orų prasme) vasaros akimirkomis… 
Dar ruošiuosi kitą savaitę užsukt į savo mylimąjį iki skausmo fakultetą ir ten pasikalbėti apie tai, kaip čia man padarius su savo skolom. Nes vis tik slegia jos mane. 
Tai va ten vėl pamatysiu saujelę pupų (tikiuosi), ir pasaulis nušvis rožinėm spalvom.
Taip pat, klausydamasis rugėjo pirmosios koncerto prie Prezidentūros, pagalvojau, kad būtų ne pro šalį užsukt į Muzikos akademiją, nes ten irgi pupų nemažai turėtų būt…
Ai, dar gavau savo lauktąjį Novell CD ir invio patartas užsisakiau Windows XP SP2 kompaktą. Dabar lauksiu antrojo siuntinio…
Hmm… na ir pabaigai — mieli vaikučiai, žinokite, jog kaimo WC pastatymas — tai ne šuns pypas, ir jis užtrunka cielas dvi dienas! Būtent tuo aš užsiėmiau praėjusį savaitgalį.
